- riūgla
- riūglà sf. (4) šnek. 1. ūkanota diena: Dar tokios riūglõs par visą savo amželį nemačiau Rs. 2. scom. kas nuolat verkšlena, žliumbia, riūglys: Riū̃gla, eik greičiau, judinkis! Skr. Kas galia vežtis į svečius tokią riū̃glą: kiek biškį, tuoj ir verks Skr. Buvo tokia riūgla, visą laiką rėkdavo Rs. Jeigu būsi riūgla, tavęs nemylėsiu Grk.
Dictionary of the Lithuanian Language.